Negerai, oj, negerai..

Pirmiausia atsiprašau, kad taip ilgai nerašiau. Tiesiog tai dėl vienų, tai dėl kitų priežasčių visai nebuvo noro/laiko/jėgų blog'ui rašyti..
Visą pirma turėčiau papasakoti apie Šri Lanka. Rupūžės jie - pirmadienį nuėjau nusiteikusi dirbti, o jie ir sako, kad ieškos dar kitų žmonių, ir jie man praneš atsakymą. Ir jie to net nesiteikė padaryti, kol galiausiai antradienio vakarą pati jiems nepaskambinau ir nepaklausiau. Labai jau negražiai jie pasielgė, žinodami, kad aš pranešiau namo šeimininkei, kad išsikraustau.. Bet tiek to. Tik sužinojusi, kad vėl esu be darbo ėmiausi intensyviai jo ieškotis. Taigi ketvirtadieniui buvau susiorganizavusi 5 interviu, bet deja - tik į vieną iš jų pavyko nuvykti, nes mane užpuolė šlykštus virusas, kuris mane kankina iki šiol.. Baisu, nes sirgdama negaliu nei eiti į interviu, nei ieškotis darbo vaikščiodama, o dar blogiau - šiandien negaliu net prakalbėti..
Taigi galvojau, galvojau, ką čia daryti, ir sumąsčiau, kad galbūt reikėtų kuriam laikui grįžti į Lietuvą.. Nes jaučiu, kad išsveikti man reikės tikrai ne vienos dienos ir ne trijų, o aš tai jau tikrai negaliu sau leisti tokios prabangos sėdėt namuose Londone be darbo...
Dabar žiūriuosi kokiais būdais galėčiau vykti į Lietuvą, jei viskas ok, išvažiuosiu rytoj. Tiesiog nenoriu daugiau švaistyti laiko. Ir pinigų.

Lazy Sunday

Ką gi, štai atėjo tingusis sekmadienis, kurį bandysiu paversti ne tokiu tingiu - eisiu į filmą, gal dar ką sugalvosiu. O kol kas parašysiu, kaip man sekėsi vakar, ir penktadienio vakarą (taip, kai paskutinį kartą rašiau viskas tuom dar nesibaigė..)

Taigi sėdžiu penktadienį savo kambariukyje ir galvoju, kad baisiai nėra ką veikti. Pagalvojau, gal vertėtų parašyti senam pažįstamui iš repo laikų, su kuriuo buvom sutarę nueiti kada išgerti alaus. Bet žvilgt į laikrodį - beveik 19 valandų, aš jo numerio neturiu, tik one.lt.. Bet nepabandęs nežinosi, tad nusiunčiau jam žinutę. Mano nuostabai, jis atrašė po kokių 10 minučių, ir sutarėm susitikti miesto centre kartu su jo draugų pora. Vakaras praėjo išties smagiai. Nors iš pradžių gerą valandą vaikščiojom po Soho rajoną (taip, tą patį, kuris man labai patiko, ir kuris anot vietinių, naktį visiškai pakeičia savo veidą) kol radom laisvą vietą. Tai buvo baras 101 - visai jaukus, erdvus. Čia paragavau trečiojo alaus Anglijoje - prieš tai buva ragavusi Fosterio ir... (damn, vėl užmiršau pavadinimą..) Kronenbergo lyg, ir trečiasis buvo Stella. Nors tik paragavusi pastarojo, nusprendžiau, kad jis skaniausias, vėliau vėl paragavusi anų dviejų, net nežinau, kuris man patinka labiausiai.. :))


Vakar diena praėjo palyginus ramiai. Paragavau angliškos picos, kuri išties buvo skani, nors ir storapadė, ir be dzūkų ainių padažo... Bet labai soti :)) Vėliau nusipirkau labai naudingą daiktą - chalatą - Primarke. kas nežinot, ta čia itin žemų kainų drabužių, avalynės ir visokių mažmožių parduotuvė. Kainos čia vos ne žemesnės nei Lietuvoj, su angliškomis palyginus išvis pigiau grybo, todėl ten visada būna labaaai daug žmonių, kas man nelabai patinka. Žinoma, ir kokybė prekių nėra pati geriausia, bet turbūt geresnė nei Alytaus turguj.. Taigi nusipirkau šiltutį minkštutį baltą chalatą už 7£ (nes šitam name labai šalta, ir mano plonytis chalatėlis čia tik juokas..).


P.S. Abejos nuotraukos - ne mano. Paimtos iš interneto.

Šri Lanka

Kodėl Šri Lanka? Nes dirbsiu Šri Lankiečių šeimoje! Taip, radau darbą! :)
Taigi, būsiu au-pair Šri Lankiečių šeimoje su dviem mielom mergaitėm - 5 metų Sashara ir 10 mėnesių Sayana (šita tai tikra fainulka, iškart įsimylėjau). Persigąsti nereikia, aš jos beveik neprižiūrėsiu (ačiū Dievui, nes neturiu patirties su tokiais vaikiukais), nes pagrinde ją prižiūrės senelė. O mano darbas bus išvis lengvas ir jo nedaug. Na, panašiai kaip ir Ispanijoj :P Šeima vakarietiška ir labai miela; dabar pas juos eisiu pirmadienį, o kraustysiuos pas juos gal kiek vėliau (priklausys nuo to, kiek laiko reikės dabartinės mano gyvenamosios vietos šeimininkei). Taigi, viskas, allright, nepergyvenkite :)

Beje, šiandien buvau nuklydusi į Soho rajoną. Įsimylėjau ir jį (ar ne per daug čia šiandien meilės pas mane). Tame rajone - išvien muzikos prekių parduotuvės, įrašų studijos, teatrai.. Muzikantų ir aktorių rajonas! Užklydau į vieną labai įdomų skersgatvį, kuriame visa pastato siena išklijuota skelbimais kaip: "Ieškomas gitaristas!" (Aliau, varyk į Londoną!! :)) "Grupei skubiai reikalingas būgnininkas" ar "Ar nori būti būsimos populiariausios punk rock grupės narys?!".

Tai vat toks turiningas buvo mano penktadienis, ir jis, beje, dar nesbaigė, bet kažin ar pavyks man nuveikti ką įdomesnio šį vakarą.. :)

Intensyvios darbo paieškos 2

Taigi, vakar ne tik kad buvau nuėjusi į interviu Gaucho restorane, bet ir 1 valandą pabuvau šio restorano staff'o nare. Klausiate, kaip sekėsi? Ir blogai, ir gerai. Blogai dėl to, kad po tos valandos administratorė man pasakė, jog jie ieško žmogaus, turinčio didesnę patirtį aptarnavime, tačiau kai ją įgausiu, sakė, kad galiu grįžti. Bėda ta, kad būdama ten tik dar kartą įsitikinau, jog padavėja būti aš nenoriu. Nepatinka. Nemėgstu. Susirasiu kitą darbą, kuris manęs iš vidaus bent nesugrauš.
Taigi šįryt tik atsikėlusi vėl ėmiausi darbų paieškos. Gavau kelis teigiamus atsakymus - rytoj aš pakviesta į interviu dėl laikraščių pardavimo, o vakare eiti reklamuoti Londono naktinius klubus (į kuriuos kaip suprantu galėsiu pati nemokamai eiti). Gerai tuom, kad čia moka iš karto (10-20£/val), bet darbas vėlai vakare. Na, nesvarbu, pabandyti reikia - jei nepatiks galėsiu padirbti tik 1-2 vakarus; vis bent keli svarai į kišenę, kol nieko geresnio neturiu.. Taip pat tik padaviau skelbimą, kad aš ieškau auklės darbo ir iškart sulaukiau atsakymo - dabar jau aš laukiu daugiau informacijos apie darbą.

Laukite tęsinio..

Intensyvios darbo paieškos

Taigi, vakar pagaliau gavau savo nuosavą anglišką telefono numerį, tad, rodos, atsivėrė žymiai platesnės galimybės darbui susirasti. Ir taip galvodama aš visiškai neklydau..
Atsikėlusi ryte nubėgau pasipildyti telefono sąskaitos (beje, pildantis operatorė šneka tiek daug, kad paskui pati rodos susipranta, kad reikia eiti prie reikalo..) ir sėdau prie interneto ieškoti darbo. Žinoma, užsiėmimas ne pats geriausias - vis refreshini skelbimų tinklapį, ir tik atsiradus naujam skelbimui bėgi į pašto dėžutę ir rašai motyvacinius laiškus bei priseginėji CV. Taip pusę dienos ir praėjo, o.. atsakymo - anei vieno.. Jau sakau, viskas, teks grįžti į Lietuvą, niekas čia man darbo neduos, kai į emeilą pradėjo eit atsakymai ir skambučiai į telefoną. Taigi susitariau dėl savo pirmojo darbo interviu Gaucho restorane. Rytoj reikės sudaryti kuo geresnį įspūdį.. Taip pat gavau kvietimą į interviu dėl užkandžių pardavimo 7-dienį Wembley stadione per Tottenham-Manchester United futbolo rungtynes; vieno skambučio iš baro, kuris užsidaro tik naktį ir man būtų problemą grįžti namo; taip pat iš kelių modelių agentūrų, kviečianių ateiti jiems pasirodyti. Gaila, kad ne iš aktorių agentūrų.. Bet manau viskam savas laikas :)

Taigi, laikykit rytoj už mane kumščius, nes darbo man tikrai reikia!

P.S. Mano telefonas: +447799371743
Naktim neskambinkit. Ha :D

Beveik idealiai turininga diena

Šiandien kėliausi anksti - apie 8 valandą, tad spėjau nuveikti visai nemažai. Žinoma, pats pirmasis tikslas liko neįgyvendintas, nes išsiruošiau ieškoti (tiksliau tik nueiti, nes adresą tai turėjau) artimiausio pašto, bet neradau. Pati nesuprantu, kur ten nuklydau. Iš karto pagalvojau, kad reikia žemėlapio. Na, dienos eigoje ir nusipirkau, ir jis man Londone centre tikrai pravertė, tik gaila, dabar grįžusi namo pamačiau, kad ten ir yra tik Londono centro žemėlapis, o aš dar taip ilgai svarsčiau, kurį pirkti, ir vistiek nusipirkau ne tokį, kokio norėjau. Nevermind..

Žodžiu, neradusi pašto, nutariau veltui dienos neleisti, ir patraukiau į miesto centrą. Nusprendžiau išsilaipinti Oxford street'e - pagrindinė shopinimosi vieta. Patikėkit, kaip man buvo sunku, kai ėjau pro išpardavimus! Bet susilaikiau ir nieko nenusipirkau. Na, tik knygyne prancūzišką Bridžitos Džouns versiją, nes iki kitos sesijos turiu perskaityti prancūzišką knygą..

Taigi ėjau Oxford gatve ir išsityrinėjau, kad visai netoli yra British Museum, į kurį taip seniai svajojau nueiti. Visa laimė, kad Egipto paroda yra for free. Beje, kaip ir daugelis kitų, kurioms apžiūrėti jau neturėjau jėgų. Taigi šiek tiek nuotraukų iš Egipto (ir ne tik) parodos..
(Iš karto persiprašau už "išsamų" nuotraukų paaiškinimą, bet ne viską skaičiau ir įsiminiau :))

1. 2.
3. 4.
5. 6.
7. 8.
9. 10.
11. 12.
13. 14.
15. 16.
17. 18.

1. Kleopatros mumija
2. Šventosios kanopos, į kurias buvo sudedami mumifikuotų žmonių vidaus organai
3. Aš prie auksinių Shabti sarkofagų
4. Sarkofagai
5. Mumijos sarkofagas
6. Mumifikuotos katės
7. Egiptiečių keramikos menas
8. Kažkieno griaučiai..
9. Egiptiečių avalynė
10. Kažkurio tai Ramzio statula
11. Šventas jautis
12. Egiptiečių vaza
13. Dekoratyviniai šaukštai
14. Buda
15. Labai didelė Budos statula, gal kokių 20 metrų aukščio..
16. Dekoruota Kinų imperijos vaza
17. Čia afrikiečių menas..
18. Velykų salos statula

Vat tokius eksponatus apžiūrėjau, o čia ir pats Britų muziejus..

Taigi kol vaikščiojau išalkau, tai nusprendžiau pasiieškoti Burger King'o. Tai tas mano ieškojimas pasibaigė St. Paul's (Šv. Pauliaus) katedros aplankymu ir nusitįsimu beveik iki Tower bridge.
St. Paul's katedroj buvau trumpai, nes ten pasirodo reikia mokėti norint apžiūrėti ją visą, tai aš tik nupaveikslavau iš išorės:


Paskui ėjau toliau, nusprendžiau bent iš tolo pamatyti Tower tilt'ą. Štai jis ir London Bridge antroje foto:


Beje, jei kas nežino, ši upė vadinasi Temzė (Thamse) :D

Taigi štai tokia buvo mano diena. Rytoj jau reiks ieškotis darbo, nes galiausiai turėsiu savo telefono numerį. Ačiū už dėmesį :))


P.S. Dar keletas nuotraukų iš Londono:
1. 2.
3. 4.

1. Bush House
2. Šiaip kažkokia gatvė centre
3. Paul Julius Reuter'io (taip, tos pačios naujienų agentūros įkūrėjo) statula
4 Londono bankas

I'm in London, man!

Gaila, kad neturėjau galimybės surašyti savo pirmuosius įspūdžius iš karto, bet pasistengsiu nusikelti 40 valandų atgal ir atpasakoti tai, kaip jaučiausi koją pastačiusi Londono žemėje.

Tačiau pirmiausiai reiktų bent trumpai jums papasakoti ir visą kelionę. Pirmoji problema iškilo registruojantis skrydžiui - mano lagaminas svėrė 1 kilogramu per daug (mama, Jule ir Vida - mano svarstyklės aiškiai rodo per mažai.. :D). Aš, žinoma, nenorėjau mokėti 13 latų (~60lt) už 1 kilogramą, tad nusprendžiau kai ko atsikratyti. Teko savo šauniai supakuotą lagaminą atidaryti vidur laukiamosios salės ir traukyti daiktus su išraiška veide "reikia ar..nelabai??". Po šiokių tokių svarstymų patraukėme su teta atgal link registratūros. Taip! 15,1kg! Dar pasinaudojusi proga pasisvėriau rankinį bagažą, kuris svėrė tik 7 kg, tad ramia širdimi galėjau ten įsimesti iš lagamino išimtus daiktus :). Toliau galėčiau paminėti Rygos oro uostą, kuris yra žymiai didesnis nei Vilniaus, kuo man labai patiko :) Taigi nusipirkau didžiulinį puodelį Capuccino ir laukdama skrydžio paskaičiau Agatos Kristi "Mėlynojo traukinio paslaptis". Beje, man atodo, kad kažkada seniai šitą knygą jau esu perskaičiusi.. na, nesvarbu. Liku pusvalandžiui iki skrydžio nusprendžiau patraukt prie vartų ir - ou mai god - eilė tęsiasi per du aukštus. Aišku, aš kaip tokia tinginė nenulipau į apačią pažiūrėti, ar tiems, kurie su priority boarding (o mano bilietas būtent toks) galima būtų atsstoti arčiau, tad tik atsirėmiau į sieną ir laukiau, kol eilė pradės judėti. Įlipus į lėktuvą nesimatė per daug laisvų vietų, tad nusprendžiau nebūti per daug išrankia renkantis kelionės kaimynus, ir atsisėdau į pirmąją laisvą vietą tarp dviejų vaikinų/vyrų. Kaip pasirodo, vienas jų - 19 metų Janis, kitas - 30-40 Saša, kurio žmona su draugėmis sėdėjo kitoje eilėje. Tik pakilus Saša išsitraukė viskio butelį iš tašės ir ėmė siūlyti išgerti visiems kaimynams. Aš gi negėriau, ką jūs.. Tačiau tas prisiliuobė tiek, kad stiuardesė skrydžio pabaigoje jį perspėjo, jog oro uoste grtuoklio lauks policija. Po skrydžio pasklido gandai, kad policija išties laukė.. Tačiau čia jau ne mano bėdos, ir galbūt apie savo kelionę Saša papasakos savo blog'e :) O aš nusleidusi dar gerą pusvalandį turėjau laukti bagažo. Ačiū Dievui, manasis lagaminas į rankas man pakliuvo sveikas sveikutėlis.

Dabar galiu aprašyti ir mano pirmuosius įspūdžius apie Londoną - iš tkrųjų tai labai gražus miestas - visai ne toks kokio tikėjausi. Žinoma, gal daug ką duoda ir tai, kad būtent šiom dienom oras čia nuostabus - dienomis skaisčiai šviečia saulė, o termometro stulpeliai begėdiškai kyla ir iki 15 laipsnių šilumos! O šiaip mane labai nustebino, kad Londone auga palmės! Žinote, kaip aš jas mėgstu.. O žmonės jas augina savo kiemuose, jos auga ir mieste prie prižiūrimų visuomeninių pastatų ir deluxe viešbučių.. Kas man taip pat be galo patinka - tai tie angliški namukai! Jie tokie mieli, gaila, kad kai dažniausiai jie nėra itin talpūs (kodėl, skaitykite toliau..). Šiaip Londonas yra visų tautų ir kultūrų atstovų masė. Net nežinau, kiek tikrų britų iki šiol mačiau :)) prie ko dar reikės priprasti - prie eismo. Eidama per gatvę dabar dairausi tai į dešinę, tai į kairę, ir vėl taip, ir vėl, kol galiausiai supratingi vairuotojai sustoja ir praleidžia :)



Čia mano rajono gatvės.. ... o čia galima įžvelgti Wembley stadioną..



Čia mano namas... .. ir mano gatvė Hazel Grove


View Larger Map

Dabar galiu ir papasakoti apie būsimuosius mano namus. Jų šeimininkė Elwira iš Lenkijos yra labai maloni ir draugiška 32 metų moteris, kuri atvyko į Londoną kaip ir aš - 21-erių. name ji gyvena su vyru Tony iš Kosovo, name taip pat gyvena kokių 30 metų Lukasz'as, ir dar viena senyvų žmogiukų pora taip pat iš Lenkijos. Taigi kaip galite suskaičiuoti gyvenam 6-iese. Ir, deja, visai ne erdviame name. kadangi čia Londonas, ir tie namukai stov prilipę vienas prie kito, tai ir iš vidaus jie ya žymiai mažesni, nei atrodo iš išorės :) Mano kambarys išvis mažiukas - kol kas nuotraukų nebus, nes kitą savaitę, kai grįš Tony (jis man padės), persistatysiu baldus, kad būtų šiek tiek erdviau. Mano namas yra prie pat metro linijos (šioje vietoje metro jau nebe po žeme, o virš jos :D), taigi girdisi (pro mano langą ir matosi) kaip važiuoja traukiniai. Man asmeniškai tai visiškai nemaišo, netgi patinka :)

Taigi taip trumpai šį kartą, dabar esu šiek tiek pavargusi, nes 2 valandas vaikščiojau pėškom, kol galiausiai radau Tesco ir ten radau vieną vienintelį tikriausiai man ir paliktą rozetės adapterį Visitors to UK, nes be jo negalėjau net kompiuterio įjungti į elektros tinklą..

P.S. Mano adresas:
13 Hazel Grove,
HA0 1LH, London