I'm in London, man!

Gaila, kad neturėjau galimybės surašyti savo pirmuosius įspūdžius iš karto, bet pasistengsiu nusikelti 40 valandų atgal ir atpasakoti tai, kaip jaučiausi koją pastačiusi Londono žemėje.

Tačiau pirmiausiai reiktų bent trumpai jums papasakoti ir visą kelionę. Pirmoji problema iškilo registruojantis skrydžiui - mano lagaminas svėrė 1 kilogramu per daug (mama, Jule ir Vida - mano svarstyklės aiškiai rodo per mažai.. :D). Aš, žinoma, nenorėjau mokėti 13 latų (~60lt) už 1 kilogramą, tad nusprendžiau kai ko atsikratyti. Teko savo šauniai supakuotą lagaminą atidaryti vidur laukiamosios salės ir traukyti daiktus su išraiška veide "reikia ar..nelabai??". Po šiokių tokių svarstymų patraukėme su teta atgal link registratūros. Taip! 15,1kg! Dar pasinaudojusi proga pasisvėriau rankinį bagažą, kuris svėrė tik 7 kg, tad ramia širdimi galėjau ten įsimesti iš lagamino išimtus daiktus :). Toliau galėčiau paminėti Rygos oro uostą, kuris yra žymiai didesnis nei Vilniaus, kuo man labai patiko :) Taigi nusipirkau didžiulinį puodelį Capuccino ir laukdama skrydžio paskaičiau Agatos Kristi "Mėlynojo traukinio paslaptis". Beje, man atodo, kad kažkada seniai šitą knygą jau esu perskaičiusi.. na, nesvarbu. Liku pusvalandžiui iki skrydžio nusprendžiau patraukt prie vartų ir - ou mai god - eilė tęsiasi per du aukštus. Aišku, aš kaip tokia tinginė nenulipau į apačią pažiūrėti, ar tiems, kurie su priority boarding (o mano bilietas būtent toks) galima būtų atsstoti arčiau, tad tik atsirėmiau į sieną ir laukiau, kol eilė pradės judėti. Įlipus į lėktuvą nesimatė per daug laisvų vietų, tad nusprendžiau nebūti per daug išrankia renkantis kelionės kaimynus, ir atsisėdau į pirmąją laisvą vietą tarp dviejų vaikinų/vyrų. Kaip pasirodo, vienas jų - 19 metų Janis, kitas - 30-40 Saša, kurio žmona su draugėmis sėdėjo kitoje eilėje. Tik pakilus Saša išsitraukė viskio butelį iš tašės ir ėmė siūlyti išgerti visiems kaimynams. Aš gi negėriau, ką jūs.. Tačiau tas prisiliuobė tiek, kad stiuardesė skrydžio pabaigoje jį perspėjo, jog oro uoste grtuoklio lauks policija. Po skrydžio pasklido gandai, kad policija išties laukė.. Tačiau čia jau ne mano bėdos, ir galbūt apie savo kelionę Saša papasakos savo blog'e :) O aš nusleidusi dar gerą pusvalandį turėjau laukti bagažo. Ačiū Dievui, manasis lagaminas į rankas man pakliuvo sveikas sveikutėlis.

Dabar galiu aprašyti ir mano pirmuosius įspūdžius apie Londoną - iš tkrųjų tai labai gražus miestas - visai ne toks kokio tikėjausi. Žinoma, gal daug ką duoda ir tai, kad būtent šiom dienom oras čia nuostabus - dienomis skaisčiai šviečia saulė, o termometro stulpeliai begėdiškai kyla ir iki 15 laipsnių šilumos! O šiaip mane labai nustebino, kad Londone auga palmės! Žinote, kaip aš jas mėgstu.. O žmonės jas augina savo kiemuose, jos auga ir mieste prie prižiūrimų visuomeninių pastatų ir deluxe viešbučių.. Kas man taip pat be galo patinka - tai tie angliški namukai! Jie tokie mieli, gaila, kad kai dažniausiai jie nėra itin talpūs (kodėl, skaitykite toliau..). Šiaip Londonas yra visų tautų ir kultūrų atstovų masė. Net nežinau, kiek tikrų britų iki šiol mačiau :)) prie ko dar reikės priprasti - prie eismo. Eidama per gatvę dabar dairausi tai į dešinę, tai į kairę, ir vėl taip, ir vėl, kol galiausiai supratingi vairuotojai sustoja ir praleidžia :)



Čia mano rajono gatvės.. ... o čia galima įžvelgti Wembley stadioną..



Čia mano namas... .. ir mano gatvė Hazel Grove


View Larger Map

Dabar galiu ir papasakoti apie būsimuosius mano namus. Jų šeimininkė Elwira iš Lenkijos yra labai maloni ir draugiška 32 metų moteris, kuri atvyko į Londoną kaip ir aš - 21-erių. name ji gyvena su vyru Tony iš Kosovo, name taip pat gyvena kokių 30 metų Lukasz'as, ir dar viena senyvų žmogiukų pora taip pat iš Lenkijos. Taigi kaip galite suskaičiuoti gyvenam 6-iese. Ir, deja, visai ne erdviame name. kadangi čia Londonas, ir tie namukai stov prilipę vienas prie kito, tai ir iš vidaus jie ya žymiai mažesni, nei atrodo iš išorės :) Mano kambarys išvis mažiukas - kol kas nuotraukų nebus, nes kitą savaitę, kai grįš Tony (jis man padės), persistatysiu baldus, kad būtų šiek tiek erdviau. Mano namas yra prie pat metro linijos (šioje vietoje metro jau nebe po žeme, o virš jos :D), taigi girdisi (pro mano langą ir matosi) kaip važiuoja traukiniai. Man asmeniškai tai visiškai nemaišo, netgi patinka :)

Taigi taip trumpai šį kartą, dabar esu šiek tiek pavargusi, nes 2 valandas vaikščiojau pėškom, kol galiausiai radau Tesco ir ten radau vieną vienintelį tikriausiai man ir paliktą rozetės adapterį Visitors to UK, nes be jo negalėjau net kompiuterio įjungti į elektros tinklą..

P.S. Mano adresas:
13 Hazel Grove,
HA0 1LH, London