Keista. Paskutinės valandos namuose. Savo mielame jaukiame kambariukyje.. Ir nors ir kaip man nepatiktų rutina ir trauktų kelionės, naujos vietos ir nauji žmonės, palikti kažką savo visuomet yra sunku. Palikti kažką, ką tu su meile kūrei, prižiūrėjai ir rūpinaisi.. Guodžia ta mintis, kad manęs mano kambarys visada lauks ir džiaugsis man sugrįžus. Dievinu savo kambarį. Ramybės oazė. Muzikos užuovėja. Juoko skrynia..
pirmadienis, vasario 16, 2009
The Last Day
Pranešimą parašė Nelė ties 02:22
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą